i saw the light fading out

jau ketvirta diena lietuvoje, ir gal po truputį pradeda susidėlioti įspūdžiai ir jausmai išsilaisvina. mano namai toki dideli! daug erdvės ir beprotiškai tuščia, taip tuščia žmonių ir raganų juoko.

nebuvau aš jokiam ny, nemčiau jokių walls street, nevaikščiojau broadway ir central park nesėdėjau. buvau aš tik bute 4c ar 4d.  ir tarakoną aš ten tik vieną mačiau. karštas vanduo kartais nebėgdavo, o kysa su vytuku kartais susimušdavo. rytinės sriubytės suteikdavo energijos, o vakarinis virtuvinis alkoholizmas ir friends žiūrėjimas, visom sukritus į lovą, užmigdydavo. kaip eilinis žmogus rūpinausi kiekviena sava diena, praleista pamoka ir namų darbais, rūpinausi kaip gyvena polka ir miego pastoviai trūko. visada galvojau apie vilnių ir lietuvą. sekmadienį vėl neišsiverčiau iš lovos lyg namie ir žiūrėjau daug draugų. niekam netaupiau laiko ir jo neplanavau. bendravau kaip mokėjau ir bandžiau nesinervinti. tas kelias dienas džiaugiausi yankees pergalėmis ir aiškinau, kad ir mes žaidžiam krepšinį ir buvom jus nugalėję, o kleiza – kažkas nerelaus. išmokau čele groti twinkle twinkle little star, o klepu akordus, kai būdavau viena namie dainuodavau.

gal į mokyklą šiandien nenuėjau dėl to, kad atsikimšo kažkaip ašarų liaukos ir nevaldomai upeliai pasiliejo.  o ant tautinės džemperio labai ilgai matosi to pasėkmės.

ai, buvau aš tam ny. mačiau tą miestą. ir žinoma pasilikau ką kitą kartą pamatyti, nes dar tikrai ten važiuosiu, bet tikriausiai anksčiausiai bent po 4 metų. įspūdingas kičas, ir gamtos ir civilizacijos mixas.

i told you, forever
i love you, forever
i told you, i love you
i love you, forever
i told you, forever
you never, you never
you told me forever

you might have laughed if i told you
you might have hidden the frown
you might have succeeded in changing me
i might have been turned around

it’s easier to leave than to be left behind
leaving was never my proud

leaving new york never easy
i saw the life fading out

visgi, kas buvo ny tas ten ir lieka.