priversk moterį laukti.

gegužės 21, 2010

ir naivu kartais. baigiasi net mokslo metai, keičiasi suolo draugai, pasenstam. pienės nužydi, svogūnai perauga. burės suplyšta, trūksta šotai, brasai, kaninhemai. šturvalas subyra nuo perdidelių apkrovų. dugne atsiranda skylių. suplyšta kelnės nuo nešiojimo, megstiniai išsitampo nuo skalbimo. ir vėl reikia perlakuoti visus pajolus… kino juosta trūko.

anksčiau atsikeldavau rami. kiekvieną rytą ir vakarą būdavau rami. nereikėjo rūpintis, nuogąstauti.

taip, tai buvo tas rytas kai buvo nukabinti mano paveikslai. nukabino juos nuo visur: namų, ligoninių palatų, valgyklų, mokyklų kabinetų ir universitetų auditorijų sienų. nugriovė ir tą paminklą vyno skverelyje. revoliucija, maištas, sukilimas. tą rytą visas miestas skelbė revoliuciją.  dar viena diktatoriaus žlugtis.

laikinumo problema. opoziciškai lyginama. kontrastas. atsiskleidžia bendražmogiškos, krikščioniškos vertybės. dualistinė gyvenimo smaprata.  man įdomu kaip atrodytų mano gyvenimo interpretacija.

aš jau nebesuprantu. maksimaliai nebesuprantu.

dabar nusiraminkit.

kovo 31, 2010

ir nebežinau kas su manimi darosi. pavasaris ir +17 lauke veikia. madona veža. mintys kažkur toli. ir ateina į gyvenimą naujų žmonių. dabar labai norisi pralėkti kokiu motociklu iki nidos. ir šiaip pralėkt iki paryžiaus ir liepinės, greičiau ledas nutirpsta ir tada kilsiu ir krisiu, kelsiu bures ir gero vėjo!

nusipirkau pavasariškus kablus. aš šauni. pagirk mane….  jorės reklama. tik kur aš tada būsiu, per jorę? pavilny, panevežy, namie, dar kažkur? jorja geras vakaras. nuo tada per dieną viskas tampa žalia ir žibučių nebesimato per žalumą. po to ateina mamos diena ir visi sveikina mamas. gausiai sveikina.

pradės žydėti vyšnios prie neries.

vjkdhkldfshiefhilrghblrgbjearp’qw[0mtėęūčv]įūuqčęįbęė]-čoejftpwoq ęnš90įė potjhaesdfj;AWE0tū9qb ęnė0ut[
Aafdlkgjmlr;Sjh rsHtkljktjoSR:fg,a/eryhkeo’įIWYBC,oawrtoc,ęęęęęęęęęė[q[,cyeiįn wę[ioerjdl;sDBHLI?fgyėuorawfhcinxfudeifhlsdzghliersyhtnznskrhigmzx chjfjtueow,tututututututututututututututututututututututututututututututututututututututututututututututututureįšūemį smfktioekemapsišūėuęjdmnndfbgby,xlxoodo9riūtubngdrh;bhlbbbbbbbbbbbbbl

katei morčius.

visai užsimiršo.

kovo 20, 2010

šiandien iš spintos išsitraukiau kožą – pavasaris. ir nereikia man priminti, kad kitą savaitę vėl žiema. rytoj aš dar vaikščiosiu su koža.  ir su botais dabar yra kaip tik.  ir aš vis dar negaliu jais atsigrožėt, nes jie tikrai labai nuostabiai gražūs.  o vilnius teka upeliais, vilniuj dabar dug upelių: gabijos gatvės, mano kiemo, miškelio, ikiuko, mokyklos, pašilaičių gatvės ir taip visas vilnius. ir ežerų čia daug atsirado, tokių didelių, didelių ir labai pavasariškų.  šiaip per jūrių gimtadienį, kai saulutė švietė, lauke su uniforma tikrai nebuvo šalta – pavasaris. mano beprotiškai ilgai lauktas pavasaris! jo man dabar gerai!

man yra labai smagu žinoti, kad mano savaitgaliai geriem dviem mėnesiams yra suplanuoti. ir taip gera kažkaip, nes skautybė veža.  pirmadieniai – sueigų dienos. dar tokių gerų emocijų nešiojuosi su savimi po ilgojo savaitgalio. o vakar aistei ir gabrielei pasakojau apie skautus. šypt. kai pasakoji kam nors apie visokius senus nutikimus prie labės, skaisčio, neries būna daug šypt.

kauno choras baigia mane įtikinti, kad kaune gyventi galima. Daliuk, kodėl tu nėjai į jį dainuot? ir šiaip vis dar noriu į zoologijos sodą.  ir kai šian Mia per chorus dainavo simply the best (vėl šypt)…Daliuk, galvoju kad tavęs labai pasiilgau, kada padainuojam? dar ten kažkada planų buvo su karštu vynu, ane?

kartais pasiseka.

sausio 16, 2010

kartais pasikeka nuvažiuoti prie jūros. man pasisekė.  abu savaitgalius praleidau laiką įstabiai gerai ir galvoju, kad man dar labiau pasisekė. jūrą mačiau tik kąrtą, bet vistiek, klaipėdoj kitoks oras, toks pajūrio kvapas. ir viskas taip sukyla: atsiminimai, jausmai ir taip toliau, visi kiti dalykai.  ir pajūriu ne vienas mini.

planai, planai ir vsaros planai. perdaug visko. viską reikia išbraukti ir pasilikti tiesiog laisvas dienas. senstu, nebenoriu aktyvių vasarų. noriu jūros, tapčenų, kurortų  ir kokteilių, baseinų, ir romanų.  noriu į kaimą, į niujorką ir į nidą.

dar labi noriu klepo. labai, tik kažkaip žiūrau mama stojo kelią, panašu reiks į pagalbą kviesti giminę. nooooriu.

užėjau į miškelį.

gruodžio 21, 2009

kažkaip kelis paskutinius savaitgalius šitaip šilta ir sava.  įplaukiau į namų uostą.

ir kalėdos atsineša dar jaukių akimirkų su šeima ir jūra žiemą. pagaliau išvažiuosiu jūra pasigrožėti žiemą. ir pasigrožėti gospelu.

nusipirkau nuostabų kremą, kalėdinį krema, kuris kvepia kalėdom taip labai, labai! mandarinais, cinamonu, imbierais. labai, labai kalėdos.

šeštadienį pas mane namie buvo kulinarinis šau, kepėm sausainius ir darėm tinginius, kuriuos nešemės į BTU ir filipinams. gera daryti gera, nieko kitaip. labai malonu, kad tokia smulkmenėlė pradžiugina. o ir pati gamyba buvo smagi ir džiuginanti.

ką tik turėjau pačias smagiausias klasės kalėdas, daug smagių žodžių, juokų ir burtų. jėga.

trečiadienį bandysiu nusipirkt uniformą. kaip noriu visko prisisiųti!

man dabar labai gera!

valgyk ryžius.

gruodžio 13, 2009

ir kaip aš nesigailiu, nieko nepraradau. tik ką kvailo esu padarius, kad dar tiek metų tempiau ir nesirįžau “pasiduoti”, nors iš tikrųjų tai yra “laimėti”. dabar tik mano karta jau seniai užaugus į gintares ir budžius, o aš likau toj stadijoj kai atėjau pirmą kartą į budėk aikštę. dabar  sava, gera, malonu, draugai ir šeima.

šiaip, labai teisingai praleidau savaitgalį.  dabar taip gera. niekas nepasikeitė, tik mes užaugom. ir aš pražiopsojau kada. Justės sodas – nuostabiai jauki aplinka, o ir žmonės susirinko jaukūs.  seminarai veža. ir penktadienio šokiai buvo jėga!

jeigu man būtų kas nors pasakę, kad iš mūsų užaugs atsakingi, pareiginki ir besirūpinantys žmonės būčiau nuoširdžiai pasijuokusi.

o dar jeigu aš sueigų tema, man nuo to tik dar maloniau.

i saw the light fading out

lapkričio 10, 2009

jau ketvirta diena lietuvoje, ir gal po truputį pradeda susidėlioti įspūdžiai ir jausmai išsilaisvina. mano namai toki dideli! daug erdvės ir beprotiškai tuščia, taip tuščia žmonių ir raganų juoko.

nebuvau aš jokiam ny, nemčiau jokių walls street, nevaikščiojau broadway ir central park nesėdėjau. buvau aš tik bute 4c ar 4d.  ir tarakoną aš ten tik vieną mačiau. karštas vanduo kartais nebėgdavo, o kysa su vytuku kartais susimušdavo. rytinės sriubytės suteikdavo energijos, o vakarinis virtuvinis alkoholizmas ir friends žiūrėjimas, visom sukritus į lovą, užmigdydavo. kaip eilinis žmogus rūpinausi kiekviena sava diena, praleista pamoka ir namų darbais, rūpinausi kaip gyvena polka ir miego pastoviai trūko. visada galvojau apie vilnių ir lietuvą. sekmadienį vėl neišsiverčiau iš lovos lyg namie ir žiūrėjau daug draugų. niekam netaupiau laiko ir jo neplanavau. bendravau kaip mokėjau ir bandžiau nesinervinti. tas kelias dienas džiaugiausi yankees pergalėmis ir aiškinau, kad ir mes žaidžiam krepšinį ir buvom jus nugalėję, o kleiza – kažkas nerelaus. išmokau čele groti twinkle twinkle little star, o klepu akordus, kai būdavau viena namie dainuodavau.

gal į mokyklą šiandien nenuėjau dėl to, kad atsikimšo kažkaip ašarų liaukos ir nevaldomai upeliai pasiliejo.  o ant tautinės džemperio labai ilgai matosi to pasėkmės.

ai, buvau aš tam ny. mačiau tą miestą. ir žinoma pasilikau ką kitą kartą pamatyti, nes dar tikrai ten važiuosiu, bet tikriausiai anksčiausiai bent po 4 metų. įspūdingas kičas, ir gamtos ir civilizacijos mixas.

i told you, forever
i love you, forever
i told you, i love you
i love you, forever
i told you, forever
you never, you never
you told me forever

you might have laughed if i told you
you might have hidden the frown
you might have succeeded in changing me
i might have been turned around

it’s easier to leave than to be left behind
leaving was never my proud

leaving new york never easy
i saw the life fading out

visgi, kas buvo ny tas ten ir lieka.

sol diez

lapkričio 4, 2009

kazkoks nesuvokiamas jausmas. herleme, kuriame is visu kampu sklinda tik pigi meksikietiska muzikas ar man nesuvokiamas juoduku repas, jone sedi ir groje violancele haidena ir dar kazka ko pavardes neistariu ir tai taip neralu. o as as ismokau cele groti twinkle little star! ;} po 9 metu pertraukos paemiau cele i rankas – keista. kazkoks vel noras didelis mane uzpludes muzikuoti, bet klepo is sandros jau metai neatsivezu… siom dienom vis prisdu prie vilytes klavinolos ir bandau groti n.sinkeviciute, chi chi. kaip man truksta gitaros!!!

vakar buvau aidoj. buvo nuostabu! svente dusiai. viskas buvo nuostabiai: muzika, pastatymas, balsai, sokiai, dekoracijos, aplinka. jegu jega!

kiekviena diena persivalogau china, tailandieciu ar dar kokiu nors krastu maisto. skaaaaanuuu…!

sian su jonyte rimtai prisedom prie pamoku. isitraukiau istorijos olimpiados aprasyma tai jmj kiek mokytis reikes. bet nieko bus smagu!

love you, gossip girl!

p.s. jonyte nuostabiai groja

invazija

lapkričio 2, 2009

pripratau prie kitokio laiko, pabundu normaliai ir einu gultis kada noriu. jmj, bet musu kelione jau pradejo eiti i pabaiga, penktadieni jau teks vel uzpakalius kankinti sedint lektuve.

jau praejo helloween. na kia, cia jisai belenkokia svente, visikostiumuoti, vaikai vaiksto po namus ir parsuotuves saldainiu ir anasiai. eisena buvo tikrai gera, nors nevisa ja maciau nes ji jau buvo daugiau negu ilga, bet ka reikejo tikrai pamaciau gal net ir daugiau. o tada vadinamas party.

vakar su aura ir jone tiesiog tingejom. ziurejom ms. ir mr. smith, tada draugu kokias 6 serijas, tada uzsisakem kalna china food tada atsikelem, kad nueitume i misias juoduku, bet ju nebuvo tai atsikelem vien del to, kad nueitume ir prisipirktume saldainiu… bet uztat pagaliau isbandziau fire escape – jegu jega. vakar tikriausiai buvo mano smagiausia diena cia, nes nereikejo buti tuo kvailu turistu.

smagiai sedisi centriniam parke ir geresi tas starbuksas. zmones vis dar man cia patinka. o batu sau visdar nerandu nesamone….  nors jau labiau galvoji apie lauktuves, o ne tai ka sau ieskai.

o siandiem mes visos einam i Aida. nuostabu!

DSC06557

dalykai

spalio 31, 2009

sedziu dabar viena namie su katem Vytuku ir Kysa. vargsas Vytukas, jam pakeite lyti, siaips jis yra mergaite, bet… as manau, kad man sekasi gerai, enyoinu dabar ramybe, nes visgi dvieju kambariu mazam butuke septyniom sinkeviciutem + dviem katem gyventi nera talpu.

pakalbekime apie maista. maisto cia gali gauti visokio, nuo junk food iki labai gero ir panasiai. zinot lietuvoje china food tikrai geresnis lyginant su cia esanciomis valgyklose namu pirmuose aukstuose, tas keptas visciukas tiesiog yra visciukas ismirkytas aliejuje. viskas tikrai labai riebu, labai labai chemija. pvz visose tose china, mexican ar tiesiog junk food kavinese duoda tokius padazus kurie tikrai nera tokios spalvos kokios galetu buti naturalus dalykas ir siaip pats skoni. jei turi bent doleri gali pavalgyti picos! parduotuvese pilna koncervu, kokiu tik nori. bent pora skyriu yra vien skardines, poto geras syrius saldainiu, kurie tiek rusiu, kad nusprendziau jog sita salis – saldumynu rojus. siaip skanu, bet niekada niekas nepriligs Nijoles  sriubytems!

su alkoholiu cia problemos labai grieztai yra neparduodama, ant tu gerimu parduotuviu duru net yra uzrazai, kad underage’eriai net negali ateiti. ziebtuvel perkant papraso id card. wtf? beje vynas ne kazka, o alus tai tyliu.

rytoj helauvynas, kuriam vis dar neturiu kostiumo.

o vakar maciau tai kas liko is dvyniu, wall street bulius jau nufonkintas. labai smagiai plaukem su keltu i kazkokia sala. ir vel parduotuves ir vel nieko sau neradau.

elena